Žmogaus ir pilietinių teisių problemos statutinėje tarnyboje

3. Lietuvos muitinės postų pareigūnų kvalifikacinių reikalavimų apžvalga
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos muitinės postų pareigūnai atlieka muitinės veiklos kont­rolės, operatyviąsias funkcijas ir tarnybos metu tiesiogiai susiduria su muitinės procedūro­mis bei į tai, jog Lietuvai įstojus į ES ir Lietuvos muitinei pradėjus savo veiklą vienoje muitų tarifų zonoje (vykdant ES nustatytą muitų politiką) iš dalies pasikeis bei atsiras naujų postų pareigūnų vykdomų funkcijų – iškyla būtinybė pirmiausia nustatyti kvalifikacinius reikalavi­mus šios grupės pareigūnams.

Analizuojant kiekvieną Lietuvos muitinės posto pareigūnų karjeros lygį (pareigybes), būtina trumpai aptarti kvalifikacinius reikalavimus per šių pareigūnų atliekamų funkcijų prizmę.

Lietuvos muitinės posto inspektoriaus pareigybė funkciniu požiūriu gali būti apibrėžta dvejopai. Pirmuoju atveju inspektorius atlieka pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir jokiais atvejais negali pavaduoti vyresniojo inspektoriaus bei atlikti jo funkcijų (pvz., numa­tant pavadavimo išskirtiniais atvejais funkciją), nes šių dviejų pareigybių atsakomybė, karje­ros lygiai, kvalifikaciniai reikalavimai, atliekamos funkcijos ir kiti kriterijai skiriasi.

Tačiau dažnai muitinės posto veikloje, kai poste nėra aukštesnio lygio (vyresniojo ins­pektoriaus) pareigūnų, iškyla pavadavimo ir funkcijų operatyvaus atlikimo problema. Todėl atsižvelgiant į tai (antruoju atveju) – inspektorius gali ir privalo pavaduoti vyresnįjį inspektorių (pareigybės aprašyme numatant pavadavimo išskirtiniais atvejais funkciją). Tokiu atveju pa­reigybių aprašymai turi būti labai lankstūs, o pareigos apibrėžtos abstrakčiai, per daug ne­detalizuojant funkcijų.

Lietuvos muitinėje šiuo metu kyla ypač daug diskusijų šiuo klausimu, todėl tik nuo jos pačios apsisprendimo priklausys, koks iš anksčiau nurodytų muitinės posto inspektoriaus pareigybės apibrėžimų (funkciniu požiūriu) bus pasirinktas.

Lietuvos muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybei nereikėtų kelti speciali­zuoto išsilavinimo reikalavimo. Tačiau prieš tampant vyresniuoju inspektoriumi pareigūnas turėtų būti dirbęs inspektoriumi bei baigęs specialius apmokymus. Vyresnysis inspektorius privalo kuruoti atitinkamų duomenų įvedimą į muitinės informacinę sistemą bei sugebėti pa­keisti nesantį vyriausiąjį inspektorių ar pamainos viršininką. Todėl nustatant šio lygio parei­gūnų kvalifikacinius reikalavimus būtina atsižvelgti į vadybos ir vadovavimo mažai grupei gebėjimus.

Analizuojant aukštesniojo karjeros lygmens – Lietuvos muitinės posto vyriausiojo ins­pektoriaus pareigybės paskirtį būtina nurodyti gebėjimą užtikrinti muitinės operacijų atlikimą. Be to, šiai pareigybei turėtų būti keliami reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį (tik A lygio, B lygis – aukštasis neuniversitetinis – netaikomas) išsilavinimą bei gebėti valdyti personalą (vadovauti žemesniam personalui, jį kontroliuoti, spręsti sudėtingus klausimus). Vyriausiasis inspektorius privalo sugebėti pakeisti nesantį pamainos ar posto viršininką, apdoroti statis­tiką, teikti informaciją interesantams, surašyti pažeidimų protokolus, prižiūrėti, kaip laikomasi darbo drausmės bei paskirstyti darbą atsižvelgiant į funkcijų sudėtingumą. Jis turi dalyvauti muitinio tikrinimo procese, priimti sprendimus dėl prekių neišleidimo.

Lietuvos muitinės posto pamainos viršininko kvalifikaciniai reikalavimai – muitinės posto vyriausiojo inspektoriaus darbo patirtis. Pagrindiniai pareigybės kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti gebėjimas užtikrinti posto organizacinį darbą, nuolat kelti kvalifika­ciją. Pamainos viršininkui turi būti suteiktas visiškas savarankiškumas vadovaujant pamainai. Pamainos viršininkas privalo turėti aukštąjį universitetinį (A lygio) išsilavinimą bei dalyvauti specialiuose mokymuose. Jis privalo būti gerai susipažinęs su muitinės veiklą reglamentuo­jančiais teisės aktais ir turėti organizacinių gebėjimų. Šiuo atveju būtinos vadybos ir psicho­logijos žinios. Pamainos viršininkas privalo mokėti bendrauti su kitų institucijų darbuotojais ir priimti sprendimus pagal savo kompetenciją. Be to, jis turi nuolat teikti paaiškinimus savo pavaldiniams teisės aktų nuostatų taikymo klausimais, nuolat teikti posto viršininkui informa­ciją apie pavaldžių pareigūnų kvalifikacijos kėlimą bei prireikus sugebėti pavaduoti posto viršininką.

Svarbiausi Lietuvos muitinės posto viršininko pareigybės reikalavimai yra gebėjimas palaikyti ryšius su kitomis organizacijomis; darbo patirtis; posto veiklos išmanymas; nuo­seklus kilimas karjeros laiptais pradedant nuo inspektoriaus iki vadovaujamų pareigų.

Lietuvos muitinės postų vadovybei reikėtų palikti tik darbo organizavimo ir valdymo funkcijas, bet jokiu būdu vadovybė neturėtų atlikti eilinių techninių vykdymo funkcijų. Būtina atsižvelgti ir į posto vadovų gebėjimą suvokti muitinės aukščiausios vadovybės reikalavimus bei svarbiausius poreikius (ypač pereinamajame stojimo į ES laikotarpyje). Posto viršininkas privalo turėti vadybos pagrindus bei nuolat kelti kvalifikaciją šioje srityje.

Išanalizavus posto pareigūnų kvalifikacinius reikalavimus akivaizdu, jog aukštesnio karjeros lygio pareigūnui keliami didesni reikalavimai. Skirtingai nei posto inspektoriai, posto vadovybė privalo išmanyti ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktus, bet ir savo darbe vado­vautis tarptautiniais bei ES teisės aktais. Be to, jiems neužtenka baigti privalomus kvalifika­cijos kėlimo kursus. Žinias šie pareigūnai privalo kaupti specialiuose mokymo centruose ir tai daryti vadovaudamiesi nuolatinio tobulėjimo principu, t. y. atsiradus poreikiams patiems savarankiškai kelti savo kvalifikaciją, nes jie privalo vadovauti ir konsultuoti žemesnio rango pareigūnus. To neužtikrinus gali kilti, ypač Lietuvai integruojantis į ES, daug problemų dėl teisės aktų neišmanymo, procedūrų nežinojimo, naujų reikalavimų neįgyvendinimo.

Pastebimas dar vienas svarbus momentas – reikalavimas turėti atitinkamą tarnybos stažą. Šiuo reikalavimu muitinės postų pareigūnams užtikrinama karjera muitinės viduje, ne­bijant, jog neseniai pradėję dirbti ir mažiau žinių bei patirties turintys pareigūnai gali vado­vauti posto darbui. Be to, tik pareigūnas, turintis patirties ir išmanantis posto darbo specifiką, gali būti paaukštintas bei vadovauti posto darbui. Todėl didelės investicijos (pvz., stažuotės, privalomas kvalifikacijos kėlimas, nuolatiniai apmokymai, specializuoti, praktiniai seminarai ir t. t.) į posto pareigūną šiuo atveju atsiperka, ir jis pats yra užtikrintas, jog gali padaryti karjerą bei jam nevadovaus nepatyręs asmuo (emocinis vaidmuo). Taip pat būtina nepamiršti, jog kiekvienam aukštesnio karjeros lygio pareigūnui keliami aukštesni reikalavimai, todėl tik tu­rintis žemesnius kvalifikacinius reikalavimus bei siekiantis įgyti aukštesnę kvalifikaciją muiti­nės posto pareigūnas gali pretenduoti bei užimti aukštesnes pareigas. Neatitinkančiam tokių reikalavimų galima pasiūlyti užimti tik žemiausio karjeros lygio pareigas. Be to, skirtingai nei kitose ES valstybėse, Lietuvos muitinės postų pareigūnų stažo terminas (norint pakilti į aukštesnį karjeros lygį) turėtų būti ne didesnis nei 2–4 metai. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog nuo nepriklausomos Lietuvos muitinės atkūrimo tepraėjo šiek tiek daugiau nei dešimt­metis, negalima vadovautis užsienio valstybių patirtimi ir nustatyti 6, 8 ar 10 metų stažo rei­kalavimą.

Išvados
Muitinės pareigūnų kvalifikaciniai reikalavimai yra labai svarbūs kriterijai, pagal kuriuos nustatomi reikalavimai ir vykdomas muitinės pareigūnų karjeros planavimas, vertinami ir ly­ginami konkrečių muitinės pareigūnų laimėjimai ir darbo rezultatai. Straipsnyje pateikti duo­menys byloja, jog labai svarbi dabartinė ES valstybių patirtis ir jų atstovų teikiama metodinė pagalba, tačiau daugelį problemų Lietuvos muitinė turi spręsti savarankiškai atsižvelgdama į šalies socialinių procesų raidos ypatumus.

ES nėra jokių direktyvų, kurios padėtų parengti ir nustatyti kvalifikacinių reikalavimų rengimo ir taikymo metodologiją Lietuvos muitinėje. Tačiau reglamentuojant muitinės tar­nybų vidaus santykius itin reikšminga pozityvioji „senųjų“ ES šalių patirtis. Visų muitinių at­liekamo darbo pobūdis panašus, todėl skirtingų valstybių metodologijos vienodėja. Lietuvos muitinė turi paimti iš kitų valstybių visa, kas geriausia, ir pritaikyti, taip pat ir šiuo atveju – rengiant Lietuvos muitinės pareigūnų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, kitos valstybės pavyzdžius savo veikloje.

Rengiant Lietuvos muitinės administracijos ir postų pareigūnų kvalifikacinius reikalavi­mus reikia išsamiai analizuoti Lietuvos muitinės, teritorinių muitinių ir postų funkcijas, nes Lietuvai integruojantis į ES akivaizdu, jog pasikeis bei daug muitinėje (ypač pasienyje) vyk­domų operacijų nunyks ir atsiras naujų pareigų. Akivaizdu, kad keisis nustatytieji veiklos pa­rametrai ir funkcijos bei kontrolės rūšys. Todėl nuolat reikės keisti Lietuvos muitinės struk­tūrą, pertvarkyti profesinio rengimo sistemą. Suprantama, kad šie procesai turi būti valdomi remiantis mokslo rekomendacijomis, diegiant naujausius, laikmečio reikalavimus atitinkan­čius administravimo metodus.



LITERATŪRA

1. 
   Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas // Valstybės žinios. 1995. Nr. 33–759.
   
2. 
   Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas // Valstybės žinios. 1999. Nr. 66–2130; 2002. Nr. 45–1708.
   
3. 
   Europos Komisijos reguliarioji ataskaita apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES 1999 m. // www3.lrs.lt/c–bin/eu
   
4. 
   Dėl kvalifikacinių reikalavimų nustatymo ir egzaminų valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose vykdymo tvarkos patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 326 // Valstybės žinios. 2003. Nr. 28–1138.
   
5. 
   Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kvalifikacijos reikalavimų, atrankos į tarnybą, profesinio rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos patvirtinimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 577 // Valstybės žinios. 2002. Nr. 124–5669.
   
6. 
   Lietuvos muitinė. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1995.
   
7. 
   Jakubčionis A. Lietuvos muitinės. – Vilnius, Diemedis, 1999.
   



Problems of Defining the Qualification Requirements for the Capacities

of the Lithuanian Customs Officials
Rūta Jovaišienė
Customs department under the Ministry of finance of the Respublic of Lithuania,

Law and enforcement division
SUMMARY
The article analyses the problems that are presently topical to the Lithuanian Customs and related to the general (on acceptance to the service with the Customs) and specific (obligatory to specific duties according to the type of work to be performed) qualification requirements, selection of requirements for career levels and their determination for every capacity. The article presents a brief review on from where and why a necessity to determine these requirements emerged as well as on what requirements should be provided for, taking into consideration the experience of the EU member states.

Using the analysis, systemic, logical and comparative methods, the article discusses more in detail qualification requirements raised to customs officials of the EU countries and presents the proposals, recommendations, comments and conclusions of the representatives (experts) from the EU Commission, Eurocustoms and EU countries to the Lithuanian Customs on preparation of the qualification requirements for the capacities of the Lithuanian Customs officials. Furthermore, the concrete examples of the Italian Customs Service are presented by considering the requirements of every career level.

The purpose of this article is to provide information on qualification requirements raised to the customs officials of the EU member states that should be taken into consideration on determining the qualification requirements for the Lithuanian customs officials.

The article is comprised of three parts. The first part reveals the experience of the EU states and its application on preparing the qualification requirements for the Lithuanian Customs officials. Career levels (from A to C level) set for customs officials in the EU states are covered. A short description of qualification requirements raised to every career level is presented, possibilities to adapt these requirements on determining the qualification requirements for the Lithuanian Customs officials have been analysed.

Taking into consideration the proposals, comments and recommendations laid down in the article, it is necessary to emphasize that, though the present experience of the EU states as well as assistance rendered by their representatives show very clearly the state of the Lithuanian Customs after the EU accession, however, only the Lithuanian Customs itself has to make decisions on all the above indicated issues.

There are no EU directives that could assist to develop and determine the methods for the preparation and application of qualification requirements at the Lithuanian Customs. However, it would be expedient to build upon the examples of foreign countries, since, as the character of work performed by all Customs services is similar, the methods of different states become gradually more and more uniform. The Lithuanian Customs have to follow all the best practice of other states and to adapt their experience in its activity. The same refers to the preparation of the qualification requirements for the capacities of the Lithuanian Customs officials.

In addition, the qualification requirements for the Lithuanian Customs officials are very important criteria according to which the requirements are set and the planning of customs officials carrier is accomplished, the achievements and performance of concrete customs officials are evaluated and compared. Therefore, the functions of the Lithuanian Customs, regional customs offices and posts will have to be analysed on preparing the qualification requirements for the officials of the Lithuanian Customs administration and posts, since it is obvious that a lot of operations accomplished within the Customs (in particular, on the border) will change and disappear on Lithuania’s integration into the EU. Within this context, it will be necessary to reorganise the Lithuanian Customs professional system, to change the structure. However, this can be very dangerous, since the staff will be reallocated, border regime will change, the application of some regimes (transit, tariff information, inward processing, etc.) will become more active. At the same time, control functions necessarily in line with the parameters set by the EU will have to be introduced, and this will have to be supervised by the Lithuanian Customs. It is obvious that the set parameters and functions as well as types of control will change.


Jurisprudencija, 2003, t. 48(40); 46–50

Lietuvos muitinės pokyčių valdymo

organizaciniai aspektai
Dr. Juozas Radžiukynas
Lietuvos teisės universitetas, Policijos fakultetas, Muitinės veiklos katedra

Valakupių g. 5, 2016 Vilnius

Telefonas 2740618

Elektroninis paštas [e-mail]

Pateikta 2003 m. spalio 24 d.

Parengta spausdinti 2003 m. spalio 31 d.

Recenzavo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Strategijos planavimo ir vystymo skyriaus viršininkas Rinaldas Kėdikas bei Lietuvos teisės universiteto Policijos fakulteto Muitinės veiklos katedros docentas dr. Vladas Rimkus
Santrauka
Straipsnyje nagrinėjama muitinės veiklos strategijos formavimo, organizacinių ir techni­nių naujovių kūrimo ir jų įgyvendinimo procesai.

Ilgalaikėms ir sudėtingoms muitinės problemoms spręsti, strateginiams pokyčiams ir reorganizacijai vykdyti Lietuvos muitinėje taikomas strateginio planavimo ir valdymo meto­das. Strateginis valdymas, apimdamas visą strategijos formavimo procesą, daugiausia dė­mesio sutelkia į tai, kaip sukurti ekonomines, technines ir organizacines prielaidas, garantuo­jančias efektyvų organizacijos funkcionavimą ir nuolatinę raidą. Tačiau suformuotai strategi­jai įgyvendinti reikia efektyviai funkcionuojančios socialinės žmonių sistemos, tinkamo organi­zacinio ir valdymo potencialo, aukštos vidinės organizacijos valdymo kokybės.

Vertinant teorines organizacinio plėtojimo problemas nagrinėjančių autorių požiūrius ir biurokratinės organizacijos principais suformuotos muitinės ypatybes, išskiriamos dvi muiti­nės pokyčių valdymo kryptys:

– Organizacinis plėtojimas, skirtas visos sistemos funkcionavimui tobulinti socialinės sistemos ir žmogiškųjų išteklių aspektu. Tai sąveikos tarp organizacijos struktūros, procesų, strategijos, žmonių ir valdymo kultūros stiprinimas, atviros, efektyvios informavimo sistemos kūrimas, vidinės konkurencijos derinimas su bendradarbiavimu, darbuotojų motyvavimo ir savi­kontrolės, asmenybės ugdymas, atlyginimų sistemos, kuri adekvačiai motyvuotų siekti organi­zacijos veiklos ir asmeninio tobulėjimo, sukūrimas.

– Organizacinis plėtojimas, skirtas organizacijai atsinaujinti jos strateginių pokyčių, naujovių kūrimo ir įgyvendinimo procesų, struktūrų reorganizavimo valdymui tobulinti. Šiuo tikslu siūloma išplėsti Lietuvos muitinės departamento Strateginio planavimo ir vystymo sky­riaus funkcijas, kurios apimtų ne tik strategijos kūrimo, bet ir jos įgyvendinimo procesus, o ku­riant ir įgyvendinant kompleksines organizacines ir technikos naujoves taikyti projektines val­dymo struktūras.
Įžanga
Nuolat besikeičiant tarptautinės prekybos sąlygoms ir didėjant jos mastams, stiprėjant ūkio subjektų poreikiui sudaryti vienodas konkurencingumo sąlygas ir apginti juos nuo ap­gaulingos prekybos, kovojant su muitinės ir komerciniais pažeidimais, siekiant užtikrinti gy­ventojų saugumą reikia, kad muitinė nuolat prisitaikytų prie naujų sąlygų, poreikių ir reikala­vimų. Todėl vienu svarbiausių šiuolaikinės muitinės uždavinių tampa muitinės veiklos, pro­cesų ir procedūrų tobulinimas, struktūrų reorganizavimas. Tai novacinė veikla, apimanti muitinės strategijos formavimo, organizacinių ir techninių naujovių kūrimo ir jų įgyvendinimo procesus.
Muitinės pokyčius lemiantys veiksniai
Išskirsime keturias veiksnių, lemiančių techninius, organizacinius ir socialinius poky­čius Lietuvos muitinėje, grupes.

Pirma, veiksniai, susiję su narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimais ir atsakomybe už tinkamą Muitų sąjungos funkcionavimą, jos strateginių tikslų, uždavinių ir priemonių įgy­vendinimą. Pirmiausia ES šalies narės muitinė turi tinkamai įgyvendinti ES acquis. Ji privalės vykdyti naujas funkcijas, susijusias su bendrąja žemės ūkio politika, prekių judėjimo tarp ša­lių narių statistikos duomenų rinkimu ir apdorojimu, įgyvendinti bendrus projektus (TARIC, NCTS ir kt.). Šiuo metu Lietuvos prekybos su Europos Sąjungos šalimis narėmis ir kandi­datėmis apimtis sudaro 2/3 Lietuvos tarptautinės prekybos apimties. Įstojus į ES muitų są­jungą ši prekyba taps vidine. Muitinės postai pasienyje su Lenkija ir Latvija nevykdys jiems įprastų muitinės funkcijų. Todėl Europos Sąjungos plėtra yra ryškus, šiuo metu svarbiausias organizacinių ir socialinių pokyčių veiksnys.

Antra, verslo įmonių konkurencingumo didėjimas. Liberalizuojant prekybą, esant atvirai rinkai konkurencija tarp Lietuvos ir užsienio gamintojų didėja. Todėl vis aktualesnė tampa įmonių, kurių specializacija – prekių, turinčių lyginamąjį pranašumą, gamyba efektyvumo ir konkurencingumo problema. Siekdamos sumažinti gamybos išlaidas, įmonės taiko gamy­bos organizavimo „aprūpinimo laiku“ (just in time) būdus, leidžiančius įmonei išvengti gami­nių dalių sandėliavimo išlaidų. Produkto gamybai reikalingas detales, mazgus, sudedamą­sias gaminio dalis iš kitų gamintojų transporto įmonės laiku ir reikiamoje vietoje pateikia į su­rinkimo cechus. Apsunkinančios arba nelanksčios muitinės procedūros darytų neigiamą po­veikį verslo konkurencingumui.

Įmonės, siekdamos sumažinti gamybos išlaidas, naudojasi logistikos centrų teikia­momis prekių gabenimo, sandėliavimo, tarpininkavimo paslaugomis. Todėl ypač aktuali tampa muitinės ir visų tarptautinės prekybos operatorių sąveika, bendrų projektų kūrimas ir įgyvendinimas.

Trečia, didėjant prekybos globalizacijai, jos srautams, muitinės pažeidimai (muitinės procedūrų, prekių kilmės, vertės ir klasifikavimo, fiktyvaus prekių importo ir eksporto), nele­gali prekyba (narkotikais, ginklais, suklastotais gaminiais) įgauna intelektualesnes ir išradin­gesnes formas ir būdus. Muitinės pažeidimai ir nelegali prekyba kelia grėsmę šalies ekono­miniams interesams (nesumokami importo muitai ir mokesčiai, susigrąžinamas PVM už fik­tyvių prekių eksportą). Kovoje su muitinės pažeidimais taikant vien teisines, technines, orga­nizacines priemones, griežtinant muitinės kontrolę ne visuomet gaunami norimi rezultatai. Didžiausias galimybes šioje srityje suteiktų muitinės pareigūnų elgsena, jų motyvacija, kitų socialinių vertybių visuma.

Ketvirta, sparčiai tobulėjanti kompiuterinė technika ir technologijos atveria naujas mui­tinės darbo formų (kontrolės, pagrįstos rizikos veiksnių analize, ir informacijos, sukauptos profiliuotose duomenų bazėse, organizavimo, verslo struktūrų ir visuomenės informavimo ir kt.), muitinių procedūrų (elektroninio prekių deklaravimo, supaprastintų muitinių procedūrų taikymo ir kt.) galimybes.

Muitinės veiklos strategijos kūrimo ir jos įgyvendinimo

praktika ir problemos
Ilgalaikėms ir sudėtingoms problemoms spręsti, turimiems bei planuojamiems gauti fi­nansiniams, materialiniams bei darbo ištekliams, skirtiems siekti užsibrėžtų tikslų, Lietuvos muitinėje taikomas strateginio planavimo ir valdymo metodas. Strateginio valdymo paskirtis – numatyti organizacijos veiklos kryptis ir tikslus, atspindinčius jos aplinkoje vykstančius procesus, sukurti organizacijos strateginius išteklius arba numatyti apsirūpinimo jais būdus ir parengti bei įgyvendinti strategiją, geriausiai įvertinančią veiklos aplinkybes bei šiuos iš­teklius 1, p. 388. Strateginis valdymas, apimdamas visą strategijos formavimo procesą, daugiausia dėmesio sutelkia į tai, kaip sukurti ekonomines, technines ir organizacines prie­laidas, garantuojančias efektyvų organizacijos funkcionavimą ir nuolatinę raidą. Lietuvos muitinės strategija parengta 1999 m. ir atnaujinta 2002 m. Joje suformuluota muitinės pa­skirtis, iškelti tikslai ir nustatyti uždaviniai. Lietuvos muitinės veiklos strategija parengta atsi­žvelgiant į 2001 m. gegužės 31 d. patvirtinto Europos Komisijos komunikato tarybos, Euro­pos Parlamento ir Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto Muitų sąjungos strategijos nuo­statas, remiantis ekonominės ir socialinės aplinkos analizės išvadomis, muitinių stipriųjų ir silpnųjų pusių įvertinimu. Joje nustatyti Lietuvos muitinės strateginiai tikslai siekiant sukurti modernią muitinę, tinkamai atlikti visas Europos Sąjungos valstybės narės muitinės funkcijas ir apima šias sritis: valdymo, pažeidimų prevencijos, teisės aktų rengimo ir įgyvendinimo bei muitinės formalumų taikymo, muitinės renkamų muitų ir mokesčių administravimo, muitinės informacinių sistemų, infrastruktūros plėtros, tarptautinio bendradarbiavimo ir ryšių su vi­suomene. Strateginiams tikslams pasiekti kiekvienoje srityje numatyti uždaviniai, o Muitinės departamento ir jo įstaigų metinių planų organizacinės ir techninės priemonės (naujovės) ir sprendimai skirti šiems uždaviniams vykdyti. Taigi muitinės veikla siekiama aiškių tikslų, ji yra programiškai reglamentuota.

Pati strateginio valdymo paskirtis – suteikti organizacijai veiklos prasmę, kryptį, veiksmų jos aplinkoje sistemą ir sukurti reikiamą išteklių bei organizacinį ir valdymo poten­cialą. Taigi organizacijoje priimami sprendimai labiau orientuojasi į išorę, jos aplinkoje vykstančius pokyčius, jie numato veiklos kryptis, tikslus ir jų siekimo būdus. Strateginis val­dymas orientuojasi į išorę, numato veiklos tikslus ir jų siekimo būdus, o suformuotai strate­gijai įgyvendinti reikia efektyviai funkcionuojančios socialinės žmonių sistemos, tinkamo val­dymo ir organizacinio potencialo. Dauguma muitinėje taikomų organizacinių naujovių (si­stema, metodai, procedūros ir kt.) susijusios su struktūros pokyčiais, santykių, įgaliojimų ir darbuotojų atsakomybės perskirstymu, o tai lemia kai kurių darbuotojų ar organizacijų elg­senos pasikeitimą, priešinimąsi naujovėms ir pokyčiams.

Nemažai problemų kyla organizacijoje, kuriai būdingas geras strateginis valdymas, ta­čiau neturinčioje adekvataus organizacinio bei valdymo potencialo, nepasižyminčioje aukšta vidinės organizacijos kokybe.

Muitinė, kaip ir dauguma valstybės institucijų, funkcionuoja pagal pagrindinius M. Weberio (1947) 3 suformuotus administracinės veiklos principus:

1. 
   Hierarchinė struktūra, turinti aiškius organizacinių lygių skirtumus. Veikla organizuo­jama pagal funkcijas.
   
2. 
   Darbo paskirstymas pagal apibrėžtas oficialias pareigas, išreiškiantis racionalią darbo atlikimo tvarką. Aiškios individualaus darbo atlikimo taisyklės.
   
3. 
   Darbuotojai ir vadovai parenkami konkurencijos pagrindu, atsižvelgiant vien tik į kom­petenciją.
   
4. 
   Administravimo nuasmeninimas. Oficialus asmuo veikia kaip nuasmenintas organizacijos subjektas. Tarpusavio santykiai grindžiami valdžia ir paklusnumu.
   
5. 
   Visa veikla griežtai formalizuota ir dokumentuota. Sprendimų, taisyklių, procedūrų formalizavimas rašytine forma apsaugo nuo informacijos iškraipymo, pametimo, pa­deda išlaikyti veiklos stabilumą ir tęstinumą.
   

Muitinės, kaip valstybinės institucijos, suformuotos pagal M. Weberio administracinės veiklos principus, valdymo vertybės dominantės ir organizacinė struktūra nėra skirtos orga­nizaciniam plėtojimui, naujovės įgyvendinamos neišsemiant jų galimybių ir neduoda norimų rezultatų. Organizacinio plėtojimo paskirtis – sukurti kokybišką socialinę sistemą organiza­cijos viduje.

M. Beeras (1980) išskiria tris organizacinio plėtojimo tikslus: 1) didinti organizacijos struktūros, procesų strategijos, žmonių ir kultūros darną; 2) skatinti naujus kūrybiškus orga­nizacinius sprendimus; 3) didinti organizacijos atsinaujinimo gebėjimus 2, p. 368.

Išvados
Įvertinę teorines organizacinio plėtojimo problemas nagrinėjančių autorių požiūrius ir biurokratinės organizacijos principais suformuotos muitinės ypatybes, išskirsime dvi muiti­nės plėtojimo kryptis:

• 
  Pirma, organizacinis plėtojimas skirtas visos sistemos funkcionavimui tobulinti so­ciali­nės sistemos ir žmogiškųjų išteklių aspektu. Tai sąveikos tarp organizacijos struktūros, pro­cesų, strategijos, žmonių ir valdymo kultūros stiprinimas, atviros, efek­tyvios informavimo si­stemos kūrimas, vidinės konkurencijos derinimas su bendra­darbiavimu, darbuotojų motyva­vimo ir savikontrolės, asmenybės ugdymas, atlygi­nimų sistemos, kuri adekvačiai motyvuotų siekti organizacijos veiklos ir asmeninio tobulėjimo, sukūrimas, įgaliojimų, darbuotojų sta­tuso ir jų kompetencijos derinimas.
  
• 
  Antra, organizacinis plėtojimas skirtas atsinaujinti organizaciją, skatinti jos strate­ginius pokyčius, naujovių kūrimo ir įgyvendinimo procesus, valdymo tobulinimą.
  

Naujovių ir funkcionavimo procesai iš esmės priešingi vienas kitam, todėl tos pačios struktūros ne visuomet sėkmingai įgyvendina abi funkcijas. Mūsų nuomone, tikslinga būtų Lietuvos muitinės departamento Strateginio planavimo ir vystymo skyriaus funkcijas išplėsti, kad jos apimtų ne tik strategijos kūrimo, bet ir jos įgyvendinimo procesus.

Kadangi daugumos muitinės organizacinių naujovių (metodų, procedūrų, sistemų ir pan.) veikimo sritys apima ir verslo struktūras (importuotojų, vežėjų, deklaruojančiųjų ir kt.), tai reikalauja, kad minėtųjų naujovių kūrimo ir įgyvendinimo etapuose vyktų įvairių dalyvau­jančių organizacijų sąveika ir bendradarbiavimas, todėl šiam tikslui būtų tikslinga taikyti projektines valdymo struktūras.


Literatūra___Jucevičius_R.'>Literatūra

1. 
   Jucevičius R. Strateginis organizacijų vystymas. Monografija. – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1998.
   
2. 
   Beer M. Organization Change and Development. – Santa Monika: Goodyear Publishing, 1980.
   
3. 
   Weber M. Theory of Social and Economic Organization. – New York: Oxford University Press, 1947.
   
4. 
   Burke W. Organizational Development: a Process of Learning and Changing. – Addison-Wesley, 1994.
   


Management of Organisational Changes in the Lithuanian Customs

Dr. Juozas Radžiukynas
Law University of Lithuania
Summary
The article analyses the problems of the formation of the Lithuanian Customs business strategy, development and implementation of its programme measures, i.e. strategic changes, organisational and technical innovations.

The article identifies four groups of factors stipulating technical, organisational and social changes within the Lithuanian Customs. Firstly, the factors related to the obligations of EU membership and responsibility for a suitable functioning of the Customs Union, implementation of its strategic objectives, tasks and measures; secondly, the factors of the increase of business competitive ability; thirdly, economic and social threats emerging from the globalisation of international trade; and fourthly, new possibilities for applying computer equipment and technologies in the processes of Customs activity. These factors are important in the stage of developing the Lithuanian Customs business strategy on determining its objectives, tasks and programme measures.

Strategic management, covering the whole process of the strategy development, focuses most of attention to the problems of creating economic, technical and organisational preconditions ensuring the efficient functioning and permanent development of the organisation. However, to implement the developed strategy, the efficiently functioning social human system, suitable organisational-management potential, high quality internal organisation management are necessary.

Upon evaluating the approaches by the authors analysing the theoretical problems of organisational development and characteristics of the Customs service created according to the bureaucratic organisation principles, two directions of customs changes, its structural reorganisations and innovations have been identified:

– Organisational development oriented towards improving the functioning of the whole system in the aspect of social system and human resources. This includes the improvement of interaction between the organisational structures, processes, strategy, human and management culture, development of the efficient information system, combination of internal competition with co-operation, motivation and self-control of employees, education of personality, remuneration systems providing adequate motivation to pursue the achievement of the purposes of the organisation activity and personal development;

– Organisational development oriented towards improving the management of implementing the organisation renovation processes, of its strategic changes, reorganisation of structures and innovations. For this purpose, the functions of the Strategic Planning and Development Division of the Customs Department have been suggested to be expanded to cover not only the processes of developing the strategy, but of its implementation management as well.

Since most areas influenced by the Customs organizational innovations (methods, procedures, systems, etc.) cover business structures (importers, carriers, declarants, etc.), the interaction and co-operation between different organisations involved in the different stages of developing the said innovations are necessary. Therefore, it has been suggested to apply project management structures for this purpose.


Jurisprudencija, 2003, t. 48(40); 51–56

Muitinio reguliavimo tikslų konkurencija (poliariškumas)
Lektorius Igoris Romaškevičius
Lietuvos teisės universitetas, Policijos fakultetas, Muitinės veiklos katedra

Valakupių g. 5, 2016 Vilnius

Telefonas 2740618

Elektroninis paštas [e-mail]

Pateikta 2003 m. spalio 24 d.

Parengta spausdinti 2003 m. spalio 30 d.
Recenzavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas docentas dr. Armanas Abramavičius ir Lietuvos teisės universiteto Policijos fakulteto Muitinės veiklos katedros vedėjas docentas dr. Alfonsas Laurinavičius
Santrauka
Muitinės veiklos reglamentavimo tikslų spektras labai platus: skatinti tarptautinę pre­kybą, laisvą prekių judėjimą, užtikrinti greitą muitinį įforminimą, patikrinimą, supaprastinti procedūras, formalumus ir kt. Problemos sudėtingumą suponuoja tai, kad šių tikslų turinys yra skirtingas, kartais netgi prieštaringas.

Tam tikra viešojo ir privataus subjekto teisių ir pareigų prieštara lemia muitinio regulia­vimo tikslų poliariškumą, o tai suponuoja muitinio reguliavimo tikslų konkurenciją. Ši problema spręstina per tikslų koreliaciją.

Koreliaciją galima apibrėžti kaip skirtingų tikslų turinio esmės aiškinimo ir taikymo san­tykį, siekiant keisti, minimizuoti muitinio reguliavimo tikslų tarpusavio prieštaras. Atskleidus tikslų turinį ir nustačius jų tarpusavio sąveikos koreliaciją įmanoma analizuoti veiksnius, reikšmingus siekiant suderinti suinteresuotųjų subjektų tikslus. Konkuruojančių tikslų pu­siausvyrai pasiekti itin svarbus muitinės teisės subjektų bendradarbiavimas, suvokiant ir ger­biant tarpusavio teises bei pareigas.

Viena iš veiksmingiausių bendradarbiavimo formų, kuri padėtų muitinės ir verslo subjek­tams šalinti muitinės teisės aiškinimo ir taikymo skirtumus, yra muitinės teisės norminių aktų komentaras. Taigi straipsnio tikslas – atkreipti mokslininkų dėmesį į sudėtingą muitinio reglamentavimo problemą, paskatinti atlikti išsamų muitinės veiklai aktualių klausimų mokslinį tyrimą siekiant mažinti skirtingų subjektų tikslų konkurenciją.

Įžanga
Teisinio reglamentavimo arba reguliavimo esmė visada pasireiškia alternatyvų „leisti–uždrausti“ santykiu: daugiau leisti mažiau drausti, arba, priešingai, – daugiau drausti ir ma­žiau leisti subjektui veikti savo nuožiūra. Ši filosofinė dilema, pasireiškianti teisės poveikiu socialiniam reiškiniui, yra reguliavimo prieštaringumo išraiška.

Teisinis reguliavimas muitinės veiklos srityje – muitinėje teisėje¹ – taip pat neišvengia minėtojo prieštaringumo. Reikia pažymėti, kad teisinėje literatūroje sąvokos muitinė teisė, muitų teisė, muitinės teisė neturi vienareikšmiško apibrėžimo. Teisės aktuose vartojant ter­minus muitų, muitinės, muitinė jiems dažnai suteikiamas turinys, ne visiškai atitinkantis šių žodžių prasmę. Pavyzdžiui, net pagrindinis Lietuvos Respublikoje muitinės teisės aktas – kodeksas, pavadintas muitinės kodeksu (reikėtų suprasti vien muitinės – specialaus teisės subjekto veiklą reglamentuojantis norminis aktas). Nors akivaizdu, kad reguliavimo objektas yra ne vien muitinės – valstybės institucijos veikla. Kodekso 1 straipsnyje nurodoma, kad jis nustato prekių gabenimo per sieną tvarką, muitų ir mokesčių rinkimą, draudimų ir apribojimų taikymą. Žodžio muitinis turinys platesnis ir apima visą muitinių teisinių santykių įvairovę. Tad, manau, būtų teisingiau vartoti sąvoką muitinis kodeksas. Mokslinei analizei labai svarbu sąvokų aiškumas bei vienareikšmiškumas, todėl ir ši problema yra spręstina neatidėliotinai.

Muitinio reguliavimo tikslų konkurencijos (poliariškumo) problema, kaip ir bet kuri kita teisinio reguliavimo problema, yra plati. Todėl, kaip rašo W. Personas, pirmiausia problema turi būti apibrėžiama, struktūrizuojama, neperžengiant tam tikrų ribų, lokalizuojama ir įvardi­jama. Jos išsprendimas priklauso nuo jos suvokimo ir konstravimo [1, p. 91].

Muitinės veiklos reguliavimo tikslai yra skirtingi, o kartais netgi prieštaringo turinio: skatinti tarptautinę prekybą, laisvą prekių judėjimą, užtikrinti greitą muitinį įforminimą, patik­rinimą, siekti procedūrų, formalumų supaprastinimo, bet tuo pat metu privalu užtikrinti na­cionalinės rinkos, vietinių gamintojų interesų apsaugą, visišką prekių judėjimo kontrolę, iš­samios informacijos apie prekę surinkimą, garantuoti, kad neišvengiamai bus atskleisti mui­tinių įstatymų pažeidimai.

Toks muitinio reguliavimo tikslų poliariškumas formuoja šių tikslų prieštaringumo įspūdį. Tačiau visapusiškai atskleidžiant tikslų turinį matyti, kad jie vienas kito nepaneigia, tarp jų esama tam tikros specifinės tarpusavio įtakos, ryšio ar net priklausomybės. Pavyz­džiui, formalumų supaprastinimą nulėmė būtinybė užtikrinti visapusę prekių judėjimo kont­rolę, laisvą prekių judėjimą nulėmė būtinybė užtikrinti, kad į vidaus rinką nepatektų prekių dempingo kainomis, prekių, pavojingų sveikatai, gamtai ir panašiai.

Visgi muitinio reguliavimo tikslų turinio, jų aiškinimo ir taikymo kolizijų esama. Muitinio reguliavimo, pagrįsto viešojo ir privataus intereso suderinamumo principu, ir muitinės veiklos tikslų poliariškumas neišvengiamas. Tačiau tikslų konflikto, jų supriešinimo, nesuderina­mumo būtina išvengti. Efektyviai ir sistemingai įgyvendinti tikslus galima tik juos tarpusavyje derinant, jų turinį ir tarpusavio sąveiką apibūdinant kaip socialiai reikšmingų tikslų konkuren­ciją.

1. Tikslų konkurencijos esmė
Tikslas – siektinas rezultatas, būdingas kiekvienai teisinei reguliavimo sistemai. Muitinė teisė, kurios reguliavimo dalykas yra visuomeniniai teisiniai santykiai gabenant prekes per sieną, pasižymi tikslų įvairove.

Muitinio reguliavimo tikslai, įtvirtinti muitinę veiklą reglamentuojančiais tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, siejami su valdžiai atstovaujančio subjekto (specialaus, viešojo subjekto) arba verslui atstovaujančio subjekto (verslo arba privataus subjekto) veiksmais. Muitinio reguliavimo tikslai šių dviejų subjektų atžvilgiu iš dalies yra skirtingi. Jų skirtingumą lemia minėtųjų subjektų interesų skirtumas. Viešasis subjektas siekia viešo intereso, o verslo – privataus. Todėl randasi viešojo ir privataus intereso konkurencija. Tačiau šios konkuren­cijos rezultatas – abiejų subjektų gaunama nauda: specialusis subjektas įgyvendina jam įstatymo suformuluotus tikslus ir taip garantuoja viešąjį interesą, o privatus subjektas įgy­vendina savo privatųjį interesą (pvz., uždirbti pelno), patirdamas tam tikrus teisėtus apriboji­mus, būtinus viešajam interesui pasiekti. Šiems subjektams taip pat suteiktos skirtingos tei­sės ir pareigos. Teisė laisvai kirsti sieną verslo subjektui atitinka muitinės pareigą užtikrinti greitą, atliekant kuo mažiau muitų formalumų, prekių per sieną praleidimą. Muitinės teisė at­likti prekių muitinę kontrolę atitinka verslo subjekto pareigą sudaryti visas tokios kontrolės sąlygas: pateikti prekes, dokumentus, kitą muitinės prašomą informaciją.

Pagrindinius muitinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų tikslus išdėsto Pasaulio pre­kybos organizacijos Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, Europos Sąjungos muitinės kodeksas, Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas [3; 4; 5].

Pasaulio prekybos organizacijos narių Bendrajame susitarime dėl muitų tarifų ir preky­bos minimi šie tikslai:

• 
  Mažinti muitų tarifus ir kitus prekybos apribojimus;
  
• 
  Panaikinti diskriminacinius režimus tarptautinėje prekyboje.
  

Europos sąjungos muitinės kodekso nuostatomis siekiama panaikinti arba bent mini­maliai sumažinti muitinius formalumus ir kontrolę.

Lietuvos Respublikos muitinės kodekso preambulėje minimi tokie tikslai:

• 
  Sukurti palankias sąlygas verslui ir užsienio prekybai plėtoti;
  
• 
  Sukurti palankias sąlygas pasitikėti sąžiningais užsienio subjektais ir užtikrinti jų tei­sių apsaugą;
  
• 
  Supaprastinti ir pagreitinti būtinus muitinius formalumus.
  

Taigi bendrosios muitinės aktų nuostatos akivaizdžiai atspindi muitinio reguliavimo tikslų konkurencinį pobūdį, kaip deklaruojama Europos Sąjungos Bendrijos muitų kodekso preambulėje: siekti užtikrinti pusiausvyrą tarp muitinės poreikių, kurie yra susiję su tiksliu muitinių įstatymų laikymusi ir su prekybininkų teise į teisingas sąlygas [4].

Muito tarifų taikymas, prekių kilmės nustatymas, prekių muitinis įvertinimas, gabenamų prekių priežiūra ir tikrinimas, prekių pateikimas muitinei, reikalavimas deklaruoti prekes, sankcionuotų veiksmų atlikimas, skolos muitinei kontrolė, individualių teisės aktų priėmimas – visais šiais veiksmais yra siekiama viešojo intereso. Įgyvendinant privataus subjekto teises – turėti palankias verslo ir užsienio prekybos sąlygas, būti pripažintam sąžiningu, būti ap­saugotam nuo nepagrįstų muitinės reikalavimų, naudotis supaprastinta ir pagreitinta mutinio įforminimo tvarka – siekiama privataus intereso.

Muitinio reguliavimo tikslų konkurencijos (poliariškumo) problema plati, todėl ją nagri­nėjant yra būtinas visapusiškas ir išsamus muitinio reguliavimo tikslų tyrimas¹.

Viešojo ir privataus subjekto teisių ir pareigų priešingybė, nulemta muitinio reguliavimo tikslų poliariškumo, yra muitinio reguliavimo tikslų konkurencijos esmė.

2. Tikslų koreliacija²
Apibūdinus tikslų turinį ir tarpusavio sąveiką, kitas žingsnis siekiant muitinio regulia­vimo tikslų pusiausvyros – nustatyti tikslų koreliaciją. Ją galima apibrėžti kaip skirtingų tikslų turinio esmės aiškinimo (interpretavimo) ir taikymo (priemonių tikslui pasiekti) santykį, sie­kiant keisti, minimizuoti muitinio reguliavimo tikslų tarpusavio prieštaras³.

Be jau minėtų muitinio reguliavimo tikslų turinio ypatumų suvokimo, svarbu remtis bendraisiais teisės aiškinimo bei taikymo imperatyvais. Todėl muitinio reguliavimo tikslų ko­reliacija atliktina bent keliais lygmenimis:

– Kuriant teisės normas (teisėkūros procesas);

– Aiškinant teisės normas (teisės normų interpretavimas);

– Taikant teisės normas (teisės normų įgyvendinimas).

Kuriant, aiškinant ir taikant muitinės teisės normas svarbu analizuoti tikslų turinio mui­tinės teisės šaltinių – muitinės teisės doktrinos, muitinės teisės aktų sistemos, muitinės tei­sės taikymo praktikos, tarptautinėje prekyboje susiklosčiusių papročių ir tradicijų atitikimą.

Pabrėžtina, kad konkuruojančių tikslų pusiausvyrai pasiekti itin svarbus muitinės teisės subjektų bendradarbiavimas, suvokiant ir gerbiant visų suinteresuotųjų teises bei pareigas.
3. Teisinis bendradarbiavimas kaip poliariškų tikslų derinimo sąlyga
Muitinės teisės subjektų bendradarbiavimas apibūdintinas kaip abipusiai naudingas veikimas, skirtas muitinės teisės subjektų tikslams siekti. Ši sąvoka kyla iš bendravimo sa­mpratos. A. Vaišvilos monografijoje „Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje“ [7, p. 111, 120] bendravimas apibūdinamas kaip susitarimo, kuriuo apsikeičiama abipusiai naudingu rezultatu, pasiekimas. Kad pavyktų susitarti, turi būti pasiektas priešingų interesų kompromi­sas. Susitarimas – oficialus pasižadėjimas riboti savo teises kito naudai, tampa bendravimo pagrindu ir forma. Apribojant subjekto teises (muitinės ar verslo), pasiekiama darna su so­ciumo teisėmis. Tad iš esmės bendradarbiavimas, išreiškiantis šalių, mūsų atveju, viešojo ir privataus subjekto, solidarumą bei kompromisą, yra darnos siekimo procesas. Teisinis ben­dradarbiavimas – tai dalyvavimas, padedant subjektinei teisei, teise nustatomoje visuome­nės tvarkoje, ją legalizuojant bei individualizuojant teisės subjektų ir socialinių grupių atžvil­giu.

Galimos įvairios teisinio bendradarbiavimo, muitinio reguliavimo tikslų koreliacijos for­mos:

• 
  Konsultacijos;
  
• 
  Informacijos teikimas;
  
• 
  Konferencijos;
  
• 
  Seminarai;
  
• 
  Diskusijos;
  
• 
  Keitimasis patirtimi;
  
• 
  Muitinės ir verslo subjektų interesams atstovaujančių junginių, vyriausybinėms organizacijoms nepriklausančių ekspertų įtraukimas į teisėkūros procesą;
  
• 
  Teismų praktikos skelbimas ir bendra jos analizė;
  
• 
  Tarptautinis bendradarbiavimas vyriausybiniu ir nevyriausybiniu lygiu ir kt.
  

Bene efektyviausia bendradarbiavimo forma, kuri padėtų muitinės ir verslo subjektams šalinti subjektinių tikslų suvokimo prieštaras bei muitinės teisės aiškinimo ir taikymo formos skirtumus, būtų muitinės teisės norminių aktų komentaras.

Priešingai nei kitos valstybės institucijos, muitinė, nors ir turėdama teisę aiškinti muiti­nės teisės norminius aktus, neteikia oficialių tokių aktų komentarų. Iki šios dienos muitinė nėra viešai išaiškinusi muitinio įvertinimo, muitinio tikrinimo, muitinės veiksmų apskundimo ar kitų svarbių klausimų. Toks muitinės uždarumas didina viešojo (muitinės) ir privataus (verslo) subjektų tarpusavio nesupratimą, nepasitenkinimą esančia sistema, lemia ginčų, taip pat ir teisminių, skaičiaus didėjimą.

Susidomėjimas šia problema mūsų šalyje taip pat nėra didelis. Muitinės veiklos anali­zės, muitinės teisės aktų aiškinimo ir taikymo problemiškumą taip pat lemia negausūs mokslo tyrinėjimai, verslo asociacijų pasyvumas tiriant praktinę šios veiklos patirtį.

Kita vertus, tokią situaciją iš dalies lemia ir specifinė subjektyvi priežastis – vienpusiš­kas, tačiau dominuojantis valstybės pareigūnų požiūris, esą muitinės veikla yra tik šaltinis biudžetui pildyti, o muitinė – tik muitų ir mokesčių rinkėja. Kartu tai yra viena iš prielaidų, formuojančių viešojo (muitinės) ir privataus (verslo) subjekto tikslų konfliktą.

Skirtingi viešojo ir privataus subjekto tikslai (nauda) neturėtų būti supriešinami su ki­tais. Oficialus norminių muitinės teisės aktų komentaras ne tik paskatintų muitinės teisės raidą, bet ir padėtų pašalinti skirtingą muitinės teisės normų (taip pat normų, reglamentuo­jančių muitinio reguliavimo tikslus) interpretavimą, sumažėtų viešojo ir privataus subjektų ginčų, kylančių taikant muitinės teisės normas. Muitinės teisės aktų komentaro rengimas taip pat suaktyvintų abipusį pozityvų muitinės ir verslo atstovų bendradarbiavimą, skatintų jų savitarpio supratimą. Tai darytų teigiamą įtaką sprendžiant muitinio reguliavimo tikslų kolizi­jos problemą.

Išvados
Muitinio reguliavimo ir muitinės veiklos tikslų poliariškumas neišvengiamas. Tačiau tikslų konflikto, jų supriešinimo, nesuderinamumo išvengti būtina. Tam reikalinga nuolatinė muitinio teisinio reglamentavimo tikslų bei jų koreliacijos analizė. Efektyviai ir sistemingai įgyvendinti tikslus galima tik juos tarpusavyje derinant, jų turinį ir tarpusavio sąveiką apibū­dinant konkurenciniais pagrindais.

Tikslų dermės paieška galima tik muitinės teisės subjektų dalykinio ir nuolatinio ben­dradarbiavimo dėka. Efektyviausia bendradarbiavimo forma, kuri paskatintų specialius mui­tinės ir verslo subjektus šalinti muitinės teisės tikslų konfliktą, yra norminių muitinės teisės aktų komentarų parengimas. Norminių muitinės teisės aktų oficialaus komentaro rengimas yra svarbus tiek muitinei, tiek verslui.

Taigi šis straipsnis nepretenduoja pateikti galutines išvadas ar sprendimus. Jo tikslas – atkreipti dėmesį į tikslų konkurencijos prielaidas, tikslų koreliacijos muitinės teisėje svarbą bei būdus. Reikia tikėtis, kad šiuo darbu pasiseks atkreipti mokslininkų dėmesį į muitinės teisės aktualijų sudėtingumą, aktyviai prisidėti rengiant muitinės teisės komentarus.



Literatūra

1. 
   Parson W. Viešoji politika. – Vilnius: Eugrimas, 2001.
   
2. 
   Тимошенко И. В. Таможенное право России. – Москва: Приор; 2002. Витте П., Вольфганг Х. М. Таможенное право. – Москва: РТА, 2000.
   
3. 
   Muitinė. Oficialus teisės aktų rinkinys. Šešios knygos. VĮ Teisinės informacijos centras.
   
4. 
   Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis Bendrijos muitų kodeksą (EEB). Nr. 2913/92 // www.europa.eu.int
   
5. 
   Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1947) // Valstybės žinios. 2001. Nr. 46.
   
6. 
   Иванов В. Н. Проектирование таможенной политики. – Москва: РТА, 2000.
   
7. 
   Vaišvila A. Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje. – Vilnius: Litimo, 2000.
   


The Contest of the Purposes of the Customs Law
Lecturer Igoris Romaškevičius
Law University of Lithuania
Summary
The purposes of the regulation of customs work are different and sometimes even contradictory. On the one hand international trade and free movement of goods, provision of as fast as possible customs examination and simplification of customs procedures and formalities are promoted, on the other hand protection of the interests of the national market and local manufacturers, control of movement of goods, getting full information about goods and also assurance of inevitable disclosing of customs law violations are the subjects to be guaranteed.

The purposes of customs law are competitive: one part of them is related with the public interests and the other – with the private ones. These interests differ, so it makes an impression they are compete. Disclosing the content of the purposes it becomes clear these purposes do not deny each other, on the contrary, there is specific connection and subordination between them. For example, simplification of the procedures is inevitable to guarantee the control of movement of the commodities, etc. Correlation of the purposes of the Customs work is inescapable but conflict and incompatibility of them should be avoided.

The main aims of the legal regulation of customs work are lied down in the General agreement on Traffics and Trade (GATT) of the WTO, Customs Code of the EC and Customs Code of the Republic of Lithuania. General statements of these legal acts reflects the competitive nature of the purposes of the customs regulation as it is said in the preamble of the Customs Code of the EC: <…> to secure a balance between the needs of the customs authorities in regard to ensuring the correct application of customs legislation, on the other hand, and the right of traders to be treated fairy, on the other <…>.

As the content and reciprocity of purposes is defined, the next step while reaching the balance of purposes of customs regulation is possible. Such correlation of purposes may be defined as changing the essence of the content of purposes, the interpretation and the measures in order to minimize the inter-objection of customs law purposes.

It is important to invoke general principles of the legal reasoning and legal application as well as to understand the peculiarity of the content of the purposes. That’s why the correlation of the purposes should be carried out in a few levels:

– Establishing legal standards (the process of the legislation);

– Disclosing the content of the laws (the process of the interpretation);

– Applying the laws (the process of the implementation).

It is necessary to pay attention to the accordance of the content of the purposes to the legal sources of the customs law at all levels. Cooperation of the subjects of customs law when the rights and duties are respected is very important in order to reach the balance of the competitive purposes. The ways of the cooperation vary: consultations, discussions, analysis of the legal precedents, international communication, etc.

The commentary of customs law probably could be the most effective way to eliminate the different perception of the customs law and its purposes. Such commentary could promote development of the customs law as well as reduce of the number of the litigations between public and private subjects.

This article does not seek to set down final conclusions or decisions. The aim is to point out the backgrounds of the contest of the purposes, to stress the significance and the ways of the correlation and to pay attention of the scientists to the complexity of the topicalities of the customs law.

Jurisprudencija, 2003, t. 48(40); 57–64

policijos rengimo perspektyvos

The Future of Police Training
Prof. Dr. Rainer Schulte
Polizei-Führungsakademie

Zum Roten Berge 18 – 26, 48465 Münster-Hiltrump, Deutschland

Telephone [phone]